Naujienos

Į mažmenos sektorių veržiasi daugiakanališkumas – ar Lietuvos įmonės jam pasiruošusios?

dineta sistemu integracijaDaugiakanališkumas – tai galimybės įsigyti prekes, naudojantis įvairiais kanalais, suteikimas įmonės klientams. Pavyzdžiui, tą pačią prekę pirkėjams siūloma įsigyti ne tik parduotuvėje, bet ir interneto svetainėje, tiesiogiai per socialinius tinklus „Facebook“ ar „Instagram“ ir, žinoma, naudojant ne tik kompiuterius, bet ir išmaniuosius telefonus. Pasitaiko, kad pirkėjai vis dar susiduria su tokiomis situacijomis, kai vienas ar kitas produktas parduodamas tik interneto svetainėje, bet ne parduotuvėje arba atvirkščiai. Taip pat, kartais, to paties produkto kaina skiriasi parduotuvėje ir internete. Specialistai dalijasi savo įžvalgomis apie šios tendencijos išpildymą Lietuvoje ir paaiškina, kodėl taip nutinka.

Daugiakanališkumas Lietuvoje

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. 25,7 proc. įmonių vykdė elektroninę prekybą, tokių įmonių 2017 m. buvo 22,4 proc.

„Nors elektroninę prekybą vykdančių įmonių skaičius auga, visgi, sparčiau auga perkančiųjų internetu skaičius. Kaip nurodo Statistikos departamentas, 2019 m. pirmąjį ketvirtį elektronine prekyba asmeniniais tikslais naudojosi 38 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad pardavėjai atsilieka, nes poreikis yra didesnis negu pasiūla. Kartu tai reiškia, jog įmonės nesugeba susidoroti su iššūkiais, kuriuos sukelia daugiakanališkumas,“ – teigia įmonių grupės „Dineta“ produkto vadovas Giedrius Židonis.

Technologiniai įgyvendinimo iššūkiai

Anot specialisto, efektyviai sistemų ir duomenų integracijai įgyvendinti paprastai kuriama vieninga sistema, palaikanti visus kanalus ir suteikianti galimybę duomenis apdoroti realiuoju laiku.

„Daugiakanališkumas daro gana didelę įtaką sprendimus kuriančių specialistų darbotvarkei. Turiu mintyje, dabar mums vis svarbiau sukurti ne tik fizinėse parduotuvėse procesus automatizuojančius sprendimus, bet ir kuo efektyvesnius būdus, kuriais būtų galima automatizuoti būtent elektroninį apsipirkimą.“ – sako G. Židonis.

Bendrovės „Dineta“ produkto vadovas paaiškina, kad pagrindinis integracijos tikslas yra užtikrinti sklandų ir patikimą daugiakanališkumo procesą. Tik vieninga sistema gali padėti išvengti kainų, prekių likučių ir kitos informacijos skirtumų.

neįgyvendinti sprendimai gali kainuoti įmonės reputaciją

Specialistas perspėja, kad į daugiakanalę prekybą verslas turėtų žvelgti atsakingai, nes ne visiškai įgyvendinti sprendimai arba, kitaip tariant, jau minėta nevieninga sistema, įmonei gali atnešti daugiau nuostolių nei naudos.

„Pagrindinė problema, kurią išsprendžia vieninga sistema – pirkėjo užsakymo patikimumas ir greitis. Dėl neintegruotų sistemų dažnai susidaro tokios situacijos, kai klientas sumoka pinigus, bet prekių negauna visai, gauna jas nelaiku arba vargsta derindamas užsakymą su pardavėju. Toks sutrikęs užsakymo procesas gali turėti atvirkštinį rezultatą – įmonė gali netekti savo klientų ar sugadinti savo reputaciją,“ – aiškina G. Židonis.

Dauguma sprendimų nėra visiškai lankstūs

Vis dėlto, specialisto teigimu, kol kas Lietuvoje dar daug sistemų ar verslui sukurtų sprendimų, kurie leidžia mažmenos sektoriaus įmonėms savo klientams suteikti galimybę apsipirkti įvairiais kanalais, nėra visiškai lankstūs.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje 78,1 proc. įmonių Lietuvoje, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, turėjo interneto svetainę. Tik 54 proc. įmonių interneto svetainėje skelbė produktų katalogus ar kainynus, tik 30,2 proc. teikė nuorodas į įmonės socialinius tinklus ir vos 12,9 proc. teikė galimybę sekti pristatymą internetu.

Per 2018 ir 2019 m. įmonių grupė „Dineta“ maždaug 20-čiai Lietuvoje veikiančių įmonių integravo elektroninės parduotuvės informacinę sistemą.